Konfliktų atsiradimo priežastys

Inhalt

Konfliktinės situacijos turi labai skirtingus priežastinius šaltinius. 
﻿
1. Resursų paskirstymas
Konfliktuojančios pusės negali susitarti dėl nuosavybės, valdymo ar perdavimo teisių į kokį nors objektą.
Pavyzdys. Moksleivių grupė gavo 300 eurų projektui įgyvendinti. Dalis moksleivių nori išleisti pinigus tikslui pasiekti, kita dalis nori skirti daugiau lėšų savo asmeniniams poreikiams.
﻿
2. Užduočių tarpusavio sąveika
Konfliktuojančios pusės negali susitarti dėl darbų arba atsakomybių paskirstymo.
Pavyzdys. Sprendžiant grupinę mokyklinę užduotį moksleivių grupė negali tarpusavyje susitarti dėl atsakomybių pasiskirstymo. Viena iš užduočių yra ženkliai sunkesnė už kitas ir niekas nenori jos imtis.
﻿
3. Skirtingas požiūris į tikslus
Konfliktuojančios pusės pateko į situaciją, kurioje, pavyzdžiui, gali būti keletas užduočių, ir kiekviena konflikto pusė gali siekti savo asmeninių tikslų.
Pavyzdys. Klasė gavo didelę užduotį, kurią atlikti paskirstė kelioms grupėms. Viena iš grupių ignoruoja projekto atlikimo datas, todėl nespėja atlikti savo dalies.
﻿
4. Skirtingi požiūriai į tikslo siekimo būdus
Konfliktuojančios pusės siekia bendro tikslo, bet kiekviena iš pusių turi savo asmeninę nuomonę apie tai, kokiais būdais reikėtų tą padaryti.
Pavyzdys. Moksleivių grupė gauna pakankamai sudėtingą užduotį, dalis moksleivių nori tiesiog surasti paruoštą informaciją internete, kita dalis nori sąžiningai surinkti informaciją, apdoroti ją ir savarankiškai parašyti referatą.
﻿
5. Netenkinanti komunikacija
Kofliktuojančios pusės siekia bendro tikslo, bet neturi gebėjimo kokybiškai reikšti mintis, emocijas ir nuomones. Arba konfliktuojančios pusės yra atskirtos tarpininko, kuris nekokybiškai perduoda informaciją nuo vienos konfliktuojančios pusės kitai.
﻿
6. Psichologinių ypatybių skirtingumai
﻿
Konfliktai kyla tuomet, kai konflikto pusės priklauso skirtingoms amžiaus grupėms, skiriasi jų kultūra arba turi kitokio pobūdžio skirtingumų. Pavyzdžiui, dažnai vyresnio amžiaus žmonės turi savo asmeninę nuomonę dėl daugelio klausimų ir mano, kad jų amžius ir patirtis priimant sprendimą yra vertingiausi.
﻿
Pavyzdys Nr. 1. Paaugliai mėgsta nešioti sportinius batus be kojinių, o tėvai stengiasi priversti apsiauti kojines.
﻿
Pavyzdys Nr. 2. Mokytojas mokykloje nori gauti iš moksleivių atliktas užduotis, apipavidalintas tam tikru būdu – taip, kaip to reikalaujama pagal programą. Kai kurie moksleiviai žvelgia į užduoties atlikimą kūrybiškai ir apipavidalina ją ne taip, kaip reikalauja mokytojas. Dėl to mokytojas susidaro įspūdį, kad moksleiviai tingi ir neatsakingai žvelgia į darbą.
﻿
Gilinantis į konfliktines priežastis, svarbu suprasti kaip jie yra klasifikuojami. Pateiksime tris pagrindines kategorijas:
﻿
Konfliktų klasifikavimas pagal dalyvius:
• tarpasmeniniai;
• tarp asmenybės ir grupės;
• tarpgrupiniai.
﻿
Klasifikavimas pagal konfliktų turinį:
• konfliktai, turintys pagrindą – tai konfliktai, pagrįsti realia situacija, kuri turi būti išspręsta;
• konfliktai, netrintys pagrindo – tai konfliktai, kurie yra greičiau išgalvoti pačių konfliktuojančių pusių. Tokios situacijos labiau reikalauja laiko apmąstymui nei sprendimo, siekiant, kad konfliktuojančios pusės suprastų, kad konflikto išties nėra.
﻿
Klasifikavimas pagal funkcionalumą:
• Konstruktyvūs konfliktai. Tokių konfliktų rezultatas – teigiama patirtis, kurią gaus visos konflikto pusės, taip pat sustiprinti įgūdžiai konkrečiai problemai spręsti.
• Destruktyvūs konfliktai. Tokie konfliktai kelia daug neigiamų emocijų visoms konflikto pusėms ir gali būti ilgą laiką neišpręsti.
﻿
Konfliktogenai
﻿
Konfliktogenai – tai žodžiai ir poelgiai, kuriais žeminamas kito žmogaus orumas ir kartu provokuojamas destruktyvių konfliktų atsiradimas. Dauguma konfliktogenų nėra suplanuoti įžeidimai, neretu atveju žmogus gali sukurti konfliktogeną to net nepastebėdamas. Todėl kiekvienam žmogui yra svarbu stebėti savo elgesį ir atsisakyti poelgių, kuriais gali įžeisti kitą žmogų.
﻿
Pagrindiniai konfliktogenų tipai:
﻿
• Tobulumo siekimas;
• Agresyvumo išraiška;
• Egoizmo išraiška;
• Taisyklių nepaisymas;
• Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.
﻿
Kviečiame įsiskaityti į šią teorinę informaciją ir šioje veikloje kviesime apmąstyti, su kokiais konfliktais dažniausiai susiduriate jūs ir dėl kokių priežasčių. Tai geras įrankis pradėti savirefleksiją apie turimus elgesio modelius savyje. 

Erhalte einen Badge für diese Aktivität

Konfliktų atsiradimo priežastys Erhalte diesen Badge

Šis ženkliukas patvirtina, kad susipažinau plačiau su pateiktomis konfliktų priežastimis, klasifikacija bei apmąsčiau kokia konfliktinių situacijų raiška labiausiai dominuoja mano elgesio modeliuose. Tai padeda ugdytis savikritiškumą ir tarpasmeninių santykių valdymą.
﻿

Du musst alle Aufgaben beenden, um den Badge zu erhalten

Aufgaben

Aufgabe Nr. 1

Nachweis verifiziert von: Einem Organisatoren der Aktivität

Kokios konfliktinės priežastys labiausiai dominuoja mano tarpasmeniniuose santykiuose ir dėl ko? 

Aufgabe Nr. 2

Nachweis verifiziert von: Einem Organisatoren der Aktivität

Kuri konfliktų atsiradimo priežastis mažiausiai dominuoja jūsų kasdieniame darbe? Dėl ko?

Aufgabe Nr. 3

Nachweis verifiziert von: Einem Organisatoren der Aktivität

Kaip atpažįstate konfliktines situacijas? Kokios jos dažniausiai būna ir kokius jausmus jums kelia?

Fähigkeiten

ESCO

#Reflexion

ESCO

#Konfliktmanagement

ESCO

#Beratung in Konfliktbewältigung leisten

Persönlichkeitsentwicklung

Zur Playlist hinzugefügt (1)

Zeit zur Vervollständigung: 20 Minuten

Ausführende Organisation

New Dimension in Career Guidance

In Playlisten verwendet

Konfliktinių situacijų raida ir sprendimo būdai

New Dimension in Career Guidance

Erstellt auf Vilnius City of Learning

Badgecraft betreibt diese Plattform und entwickelt sie zusammen mit Organisationen aus dem Bildungsbereich. Das EU Programm ERASMUS+ hat eine Ko-Finanzierung für die Entwicklung der ersten Version dieser Plattform gewährt. Kontakt support@badgecraft.eu.